Daugiau nei dešimtmetį dirbu su balsu individualiai ir grupėse, jungdama vokalo psichoterapiją, muzikos terapiją ir vokalinę techniką. Mano darbe balsas nėra tik garsas ar atlikimo įrankis – tai būdas suprasti, kas vyksta žmogaus viduje.
 

Daugelis žmonių ateina ne dėl „balso technikos“, o dėl to, kaip jie jaučiasi savo gyvenime:
užspausta saviraiška, nuolatinė įtampa, sunkumas išreikšti emocijas, baimė kalbėti, vidinis kritikas ar jausmas, kad „kažkas viduje stringa“.

Ši praktika padeda tai keisti per patirtį, o ne vien per analizę.
 

Dirbame su:
– emocijų atpažinimu, išraiška ir priėmimu
– įtampa balse ir kūne
– streso ir nerimo reguliacija per kvėpavimą bei garsą
– ryšio su kūnu atkūrimu
– vidiniais įsitikinimais, kurie riboja saviraišką
 

Muzika čia veikia kaip tiltas tarp proto ir kūno. Tai, kas dažnai lieka tik mintyse ar sunkiai įvardijama žodžiais, per garsą, ritmą ir kvėpavimą tampa patiriama kūniškai. Tokiu būdu emocijos nėra „išanalizuojamos“, o integruojamos – per tiesioginę patirtį.
 

Pagrindinimas tikslas – laisvesnis santykis su savimi: mažiau įtampos, daugiau aiškumo, daugiau galimybės reikšti tai, kas iš tikrųjų jaučiama.
 

Jei jaučiate, kad balsas stringa, saviraiška ribota, o įtampa ar nerimas trukdo veikti ir būti savimi – tai gali būti vieta, kur šie procesai pradeda keistis saugiai ir palaipsniui.