Panikos atakos ir balsas

Balso naudojimas gali būti viena iš papildomų pagalbos priemonių išgyvenantiems panikos atakas. Dainavimas, ar garso tęsimas, paprastai tariant yra išilgintas iškvėpimas. Tam, kad išlaikytume konkretų toną, turime švelniai sulaikyti išeinančią oro srovę ir kontroliuoti jos intensyvumą. Panikos atakų metu, svarbu siekti kuo ramesnio kvėpavimo ir ilgesnio iškvėpimo. Tad vieno tono tęsimas, bet kokiame aukštyje, arba burzgimas, tam puikiai tinka.

• Krūtinės ir gerklės vibracijos aktyvina parasimpatinę nervų sistemą;

• Sumažėja širdies ritmas, kraujospūdis;

• Mažėja kortizolis (streso hormonas);

• Mažėja amygdalos (pavojaus signalas) aktyvumas;

• Didėja oksitocinas (rimstama, stiprėja saugumo jausmas);

Ką galime vokalizuoti prasidedant panikos atakai?

1. Dūzgimas - “mmmmm”. Įkvėpk per 3 iškvėpk su garsu per 6, vėliau 4 ir 8

2. Pasirink patogų žemą toną, savo kalbėjimo ribose ir tęsk “huuuu”, “voooo”

3. Dūsauk, tarsi nusileistum balsu nuo kalnelio, “aaaa”, “haaa”

4. Pasirink patogų balsį ir kartok jį lėtai bei ritmingai. “u-u-u-u”, “a-a-a-a”

5. Burgzk su atpalaiduotomis lūpomis “brrrrr”

6. Ramink save lopšine, arba palaikančiais žodžiais “tuoj praeis, kaip visada”, “vienas ilgas iškvėpimas”, “aš dainuoju”…

   
   

Jei balsas labai dreba ir sunku leisti bet kokį garsą, lik ties labai tyliu, giliai gerklėje gimstančiu “hmmm”.

Sėkmės!