Pažinti save per balsą reiškia išdrįsti būti girdimam be kaukių. Priimti savo visybiškumą - tamstą drauge su šviesa. 

Tau pačiam leidus, balsas tampa ne tik garsų rinkiniu, bet tiltu į vidinę plotmę, kurioje glūdi baimės, ilgesys, neišgyventos patirtys.

Kai nustoji kovoti su savimi ir leidi balsui skambėti natūraliai, jis tampa veidrodžiu, parodančiu, kas esi iš tiesų – su visu savo pažeidžiamumu, gyvybingumu ir pilnatve.

Tai ne tik klausytis ar dainuoti, tai – būti visiškai matomam sau.